- kamlys
- kamlỹs sm. (4) žr. kamblys: 1. Ąžuolo kamlys dviejų žmonių neapimamas LTR. Da aš ir nemačiau tokio storo kam̃lio Trgn. Iš kamlio padarė niekočių Žsl. Jis vežė du kamliùs ir beržo viršūnę Trgn. Par mum prasto medžio nerasi – vieni kamliaĩ Ktk. 2. Lz Iš kamlio sveikas, toliau supuvęs Upn. Iš to kam̃lio dirbsim avilį Ut. Aš tą medį kirsiu, viršūnę paliksiu, iš paties kamlelio krėslelę darysiu Glv. Daugiau spalių yr viršūnėj, mažiau kamliuõs Mšg.
Dictionary of the Lithuanian Language.